Dar Senovės Romoje namų priemenės buvo puošiamos vazoniniais augalais, o daržovėms ir egzotiniams augalams auginti romėnai statė šiltnamius. Turtingų anglų namuose ir užmiesčio sodybose primityvūs žiemos sodai atsirado XVII a. pradžioje. Tai buvo specialios stiklinės patalpos – namukai citrusiniams augalams ir egzotiniams gyvūnams auginti. Pietų kraštų augalai retai išgyvendavo ilgas, šaltas ir tamsias angliškas žiemas.

Žiemos sodas istorijoje

XVII a. pabaigoje anglai žiemos sodus pradėjo šildyti spiraliniais dūmtraukiais, kuriuos įmūrydavo į akmenines sienas. Jeigu šilumos neužtekdavo, oranžerijose statydavo didžiules dėžes su karštomis anglimis. Vandeniu žiemos sodai pradėti šildyti XIX a. Olandijoje, o 1802 m. Anglijoje pirmą kartą panaudota pūvančios medžio žievės šiluma. Puvėsiai labai tiko tropinių augalų šiltnamiams apšildyti, nes ne tik šildė, bet ir drėkino orą.

XIX a. išpopuliarėjo metalinės konstrukcijos, o stiklas pradėtas gaminti gamyklose. Didžiuosiuose Europos miestuose “pridygo” pasažų stikliniais stogais – prekybos miestelių su daugybe parduotuvių ir žiemos soduose įrengtomis kavinėmis arba poilsio kampeliais.Žiemos sodai atpigo ir iš prabangių rūmų persikraustė į paprastų žmonių namus. Skandinavai pirmieji žiemos sodą sujungė su namų erdve ir apibūdino kaip vieną geriausių interjero akcentų.

Vėliau žiemos sodai pasidarė nemadingi ir vėl išpopuliarėjo tik XX a. pabaigoje. Dabar Vakarų Europos, JAV ir Kanados tipiniuose individualių namų projektuose visuomet yra palikta vietos ir žiemos sodui. Jam paprastai skiriamas vienas iš kraštinių namo kambarių. Tai ypatingas kambarys – pusiau namai, pusiau sodas. Šiais laikais tarp žiemos sodo ir oranžerijos nebėra lygybės ženklo. Botanikai ir architektai sutaria, kad žiemos sodas – tai gyvenamojo namo dalis, kur gera ir augalams, ir žmonėms, o oranžerija – speciali atskira patalpa augalams auginti. Karštoje ir drėgnoje oranžerijoje gerai jaučiasi tropinės orchidėjos, bet žmogui nemalonu.

Prieš keletą dešimtmečių žiemos soduose geriausiu atveju būdavo įrengiama svetainė arba poilsio kambarys. Dabar dėl modernios vėdinimo ir šildymo technikos žiemos sode galima gyventi kiaurą parą – miegoti, valgyti, dirbti ir linksmintis.

Iš ko gaminami žiemos sodai

Žiemos sodai gaminami iš aliuminio, plieno, PVC (polivinilchloridas) ir net kietos medienos profilių, dažnai taikoma mišri technologija. Pavyzdžiui, PVC sistemose aliuminio profiliais sustiprinami stogai, o aliuminio konstrukcijos papuošiamos figūriniais PVC “lipdukais”. Iš medžio žiemos sodai gaminami retai.

Sodo konstrukcija turi būti tvirta, bet lengva ir daili, o langai skaidrūs. Dažniausiai jiems naudojami poliruoto stiklo paketai, kuriuos galima papuošti metalinėmis ir plastikinėmis figūromis arba vitražais. Stogai dengiami stiklo paketais arba polikarbonatu (PC). Tai skaidrus ir labai tvirtas plastikas. Polikarbonatas nors plonas, bet tvirtas, nebijo nei audrų, nei sniego. Jeigu dedamas stiklinis stogas, reikia dvigubo stiklo (du lakštai suklijuojami specialia plėvele). Dvigubas stiklas net išdaužtas nesubyra į smulkias daleles, jo neišstumia sunkus sniegas.

Stogas turi būti ne plokštesnis kaip 20 laipsnių, kad nesikauptų vanduo ir sniegas, be to, statūs stogai gauna daugiau šviesos žiemą, kai saulė ritinėjasi ties horizontu. Žiemos sodo kaina labai priklauso nuo profilių tipo, jų kamerų skaičiaus, sienų, o ypač stogo konstrukcijos ir jai naudojamų medžiagų, varstomų langų ir ventiliacijos angų skaičiaus. Atskiras žiemos sodas – namukas brangesnis už įrengtą prie namo arba namo viduje, su stogu – brangesnis už sodą be stogo, aukštas – už žemą.

Šaltinis www.rojaussodai.lt